Pastato energinio naudingumo sertifikavimas
Reglamentuotas procesas, kurio metu nustatomas pastato energijos sunaudojimas, įvertinamas pastato energinis naudingumas priskiriant pastatą energinio naudingumo klasei ir išduodamas pastato energinio naudingumo sertifikatas.
Pagal STR 2.01.09:2005 „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ pastato energinis sertifikavimas ir minimalūs energinio naudingumo reikalavimai yra privalomi:
- Naujai statomiems pastatams (sertifikavimas turi būti atliktas prieš pripažįstant pastatą tinkamu naudoti), energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C;
- Kapitaliai renovuojamiems pastatams, kurių naudingasis plotas didesnis kaip 1000 m², – energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip D;
- Sertifikavimas nereikalingas ir minimalūs reikalavimai nenustatomi kultūros paveldo statiniams; maldos namams; laikiniems pastatams; poilsio ar sodo paskirties pastatams, naudojamiems trumpiau nei 4 mėnesius per metus; atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis plotas ne didesnis kaip 50 m²; kai kuriems nedaug energijos suvartojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo, žemės ūkio paskirties pastatams; nešildomiems pastatams. Detalus sąrašas pastatų, kuriems nereikia atlikti pastato energinio sertifikavimo, pateiktas STR 2.01.09:2005.
Pastatų energetinis sertifikatas reikalingas statant, parduodant ar išnuomojant pastatus. Didesniems kaip 1000 m² naudingojo ploto viešbučiams, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo ir poilsio paskirties pastatams energinio naudingumo sertifikatas turi būti iškabintas gerai matomoje vietoje.
Atlikti pastatų energinį sertifikavimą privaloma:
- Nuo 2009 metų sausio 1 dienos;
- Naujai statomiems pastatams – nuo 2007 metų sausio 1 dienos.
Pastato energinį sertifikavimą gali atlikti tik specialistas, turintis galiojantį pastatų energinio naudingumo sertifikavimo eksperto atestatą.